Tas jausmas keistas veržias
vėl krūtinėn,
Jis beldžias į duris širdin
mano plieninėn.
Paskutinis bildesys atvers
duris skaudiems jausmams
Ir nepabėgsiu aš,
nepasipriešinsiu dievams.
Jausmai kaip riteriai
senoveje - didingi,
Jie bebaimiai kovotojai,
labai karingi.
Jie pasiryžę savo pėdsakus
įrėžt giliai,
Kad kančią jusčiau dar
ilgiau, negu ilgai.
Ir tarsi auką savo meilės
damai mano širdį neš,
O mano kraujas upeliais
sunksis į žemes.
Deja, gaili rasa pavargus
ir silpna:
Randai ilgai negis,
kraujuos mana žaizda.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą