Giliai įkvėpk
gaivaus naktinio oro,
Gal pajusi jausmą, pilną geidulingo noro.
Lėtai, aistringai priglusk
prie mano kūno,
Tu neišvengsi aistringų
bučinių liūno.
Žolė rasota kūnus karštus
atvėsins,
Mėnulis tai pamatęs
užsidengs akis.
Žvaiždėm patiks tai ir jos
kris,
Svajonės pildysis mums per
naktis.
Padvelkęs šiltas vėjas neš žiedus obelų,
O aš atsitraukti negaliu
nuo tavųjų akių.
Tai nuostabiau už jūros
ošiančias bangas,
Už spalvingiausias
pasaulyje gėles.
Plaukuose tavo skęsta mano
pirštai,
Girdis net mano sielos
žingsniai.
Šią naktį mes vienui vieni,
Net savo sielų užmiršti.
Susipynę mūsų rankų pirštai
mums primins,
Apie greitai slenkančias
naktis.
Įkvėpus dar vieną tavim
kvepiantį oro gurkšnį,
Aš tildau kiekvieną lietaus lašo dūžį.
Susijungę mūsų kūnai taps
it vieno kraujo,
Tai į mūs gyvenimus įneš
kažką naujo.
Virpančios blakstienos ir
karštos rankos,
Aidui atkartojant girdis
kaip mūs širdys trankos.
